2022 m. balandžio-gegužės mėnesiais įstaigoje buvo organizuojamas kokybinis tyrimas „Įtraukiojo ugdymo galimybių plėtra”. Tyrimą iniciavo l.e.direktorės pareigas L. Toločkienė. Tyrimą organizavo ir leidinį parengė direktoriaus pavaduotoja ugdymui S. Keršienė.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti įstaigos įtraukiojo ugdymo svarbius aspektus ir kylančias problemas. Tyrimui atlikti buvo parengtos dvi skirtingos anketos tėvų, pedagogų nuostatoms tirti.
Tyrimo duomenys atskleidė, jog įstaigoje vyrauja veiksminga pagarbos ir pagalbos kultūra bei tolerancija. Įstaigos bendruomenė remiasi viena iš esminių įtraukiojo ugdymo vertybių, kad kiekvienas turi teisę būti kitoks nei visi. Didelė dalis įstaigos pedagogų (40 proc.) dirba su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokytojai organizuoja integruotą ugdymą, pritaikant vaikui įvairius metodus ir priemones, pritaiko ugdymo turinį skirtingoms ugdytinių grupėms, t. y. diferencijuoja ir individualizuoja ugdymą pagal vaikų turimus gebėjimus ir kompetencijas. Visiems įstaigos ugdytiniams, turintiems SUP ugdymas pritaikomas pagal vaikų galias ir gebėjimus, rengiami individualūs pagalbos vaikui planai, bendradarbiaujant su švietimo pagalbos specialistais. Įstaigoje švietimo pagalbos specialistai padeda mokytojams konsultuojant dėl programų, individualių pagalbos planų pritaikymo (modifikavimo, adaptavimo), padeda pateikiant rekomendacijas dėl vaiko ugdymo būdų, metodų, priemonių pritaikymo. Vis tik, dalis pedagogų švietimo pagalbos specialistų darbo efektyvumą vertina iš dalies.
Didžioji dalis pedagogų visuomet arba dažnai individualiai vaikui paaiškina dėstomą medžiagą ugdomosios veiklos metu arba po ugdomosios veiklos paaiškina dėstomos medžiagos dalį. Didžioji dalis pedagogų individualizuodami ugdymo procesą paruošia individualias užduotis atsižvelgdami į vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius bei esant reikalui sumažina reikiamų darbelių/užduočių kiekį. Įstaigos pedagogai ne visuomet pritaiko ugdymo aplinką ir priemones didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams taip pat didesnį dėmesį pedagogai turėtų atkreipti ugdomosios veiklos struktūravimui: tik pusė įstaigos pedagogų taiko struktūruoto ugdymo elementus. Tobulintinos įstaigos įtraukiojo ugdymo pusės išryškėjo gerinant ugdytinių socialines emocines kompetencijas.
Vertinant pedagogų pasiruošimą dirbti su skirtingų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, išaiškėjo, kad pedagogai dar nėra tinkamai pasiruošę. Mokytojai norėtų patobulinti žinias, kad galėtų ugdyti vaikus, turinčius klausos, regos, kalbos ir kalbėjimo, intelekto ir kt. sutrikimus. Taip pat didžioji dalis mokytojų norėtų įgyti daugiau žinių apie vaikų raidos sutrikimus ir SUP turinčių vaikų bendravimo bei ugdymosi ypatumus. Pedagogams trūksta orientacinių gairių, dirbant su mokiniais, turinčiais SUP, informacijos apie bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų ugdymą ir šių mokinių tobulėjimo galimybes, jų atskleidimo būdus.
Įstaigos ugdytinių tėvų nuomone, įtraukiojo ugdymo plėtojimo kontekste įstaigoje vyrauja pagarba ir tolerancija, vyrauja ganėtinai didelė pagarbos ir pagalbos kultūra, įstaiga deda dideles pastangas, jog būtų sudaromos lygios galimybės kiekvienam vaikui. Įstaigos bendruomenės tarpusavio bendradarbiavimas vertinamas vidutiniškai, todėl siekiant kiekvieno ugdytinio ugdymo kokybės būtina gerinti vidaus ir išorės bendradarbiavimo ir komunikavimo sistemą, kurti pasitikėjimu grįstą kultūrą.
Stiprioji įstaigos įtraukiojo ugdymo pusė – efektyvi mokytojų teikiama pagalba ugdytiniams.
Pagalbos vaikui politika įstaigoje tobulintina: tėvų nuomone, įstaigoje ugdytiniams teikiama socialinė ir psichologinė pagalba bei švietimo pagalba ugdytiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių yra efektyvi ir veiksminga tik iš dalies. Taip pat tėvai tikisi didesnio dėmesio vaiko individualumui ir asmenybei.
Detaliau su tyrimo medžiaga ir rezultatais galite susipažinti čia:
Leidinys -Įtraukiojo ugdymo galimybių plėtra._Tyrimo rezultatų apžvalga