2022 m. spalio mėn. įstaigoje organizuotas tyrimas „Emocinis mikroklimatas”, kuriame dalyvavo įstaigos pedagoginis, pagalbinis personalas bei administracija. Tyrimo tikslas – įvertinti lopšelio-darželio mikroklimatą ir atpažinti galimas krizes. Tyrimą inicijavo ir koordinavo l.e.p. direktorė L. Toločkienė. Tyrimą organizavo ir duomenis apibendrino dir. pav. ugdymui Sandra Keršienė
Išanalizavus tyrimo rezultatus išaiškėjo:
Įstaigos darbuotojų emocinė savijauta darželyje yra gera: darbuotojai patenkinti, kad dirba įstaigoje, supranta taisykles ir darbo funkcijas, noriai įsitraukia į darželyje organizuojamą veiklą. Taip pat darbuotojai jaučia, kad jiems įstaigoje daugiau nutinka gerų dalykų nei blogų, pasitiki savo jėgomis, kai reikia spręsti sudėtingus klausimus.
Dalis darbuotojų tikisi dagiau aiškumo pateikiant informaciją reikalingą jų darbui taip pat ne visi pedagogai įgyvendina visas norimas idėjas bei ne visuomet pasidalina savo idėjomis, kadangi galvoja, kad daugelis gali jų idėjų nepalaikyti.
Darbuotojų tarpusavio santykiai yra empatiški, grindžiami tarpusavio supratimu, pagalba ir partneryste, gebėjimu taikiai spręsti iškilusias problemas. Pedagogų pasiekimai ir laimėjimai yra pastebimi bei vertinami.
Dalies bendruomenės nuomone, daugiau dėmesio reikėtų skirti darbuotojų tarpusavio bendravimui ir bendradarbiavimui, dauguma darbuotojų tikisi šiltesnio tarpusavio bendravimo. Taip pat
nedidelė dalis darbuotojų mano, kad nepakankamai dėmesio yra skiriama darbuotojų motyvavimui ir skatinimui.
Vertinant grupių mikroklimatą išryškėjo stipriosios ir tobulintinos pusės: pedagogai ugdytinių pasiekimus ir laimėjimus pastebi ir labai vertina bei tiki, kad kiekvienas ugdytinis gali padaryti pažangą, pedagogai visuomet stengiasi išsiaiškinti ugdytinių netinkamo elgesio priežastis bei kurti šiltą tarpusavio sąveiką.
Darbuotojai įstaigoje jaučiasi saugūs, bei teigia, kad kolektyve jaučiasi labai gerai ir net puikiai. Įstaigoje mažai konfliktinių situacijų, didžioji dauguma darbuotojų yra draugiški.
Darbuotojai tikėtųsi šiltesnio bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais bei aktyvesnio tėvų dalyvavimo įstaigos renginiuose.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, siūlomos rekomendacijos:
– Aiškiai ir suprantamai pateikti visą informaciją susijusią su darbuotojų darbu bei organizuoti individualius pokalbius su darbuotojais dėl jų atliekamo darbo;
– Kurti pasitikėjimu grįstą įstaigos bendruomenės narių kultūrą, skatinti pedagogus dalintis savo idėjomis, daugiau burti pedagogus bei skatinti bendrauti neformalioje aplinkoje.
– Daugiau dėmesio reikėtų skirti darbuotojų tarpusavio šiltam bendravimui ir bendradarbiavimui, organizuoti įvairias diskusijas bei renginius darbuotojų mikroklimato gerinimui.
– Gerinti mikroklimatą grupėse, pagarbų bendravimą tiek tarp kolegų, tiek tarp mokytojų-vaikų.
– Daugiau dėmesio skirti mokytojų darbo sąlygoms, didinančioms pasitenkinimą darbu bei sudaryti vieningą dirbančių mokytojų kvalifikacijos kėlimo bei darbo rezultatų ir mikroklimato stebėsenos mechanizmą, kad būtų galima laiku užkirsti kelią darbo kokybės, darbuotojų savijautos bei pasitenkinimo darbu problemoms.
– Puoselėti jau esamas ir identifikuoti atsirandančias darbuotojų stipriąsias puses, skatinančias bendruomeniškumą, profesionalumą, konstruktyvų bendradarbiavimą su ugdytinių tėvais. Viešai
pažymėti kiekvieno darbuotojo realų indėlį į organizacijos kultūros, mikroklimato ar veiklos gerinimą.
– Nuolatos domėtis ugdytinių tėvų požiūriu į darželio mikroklimatą bei skatinti jų įsitraukimą į darželio gyvenimą: daugiau inicijuoti veiklų, kurios įtrauktų visą bendruomenę (ne tik pedagogus
ir vaikus), veiklos neturėtų būti perteklinės.
– Daugiau dėmesio skirti emocinio ir socialinio ugdymo tobulinimui;
– Nuolat ir prasmingai organizuoti mokytojų profesinį tobulinimą ypač tokiose srityse kaip: emocinio intelekto ugdymas, bendrųjų kompetencijų ugdymas ir jų vertinimas, grįžtamojo ryšio vaikams ir tėvams teikimas, ugdymo aplinkos, ugdymo inovacijos ir jų taikymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.
– Užtikrinti efektyvią ir skaidrią komunikaciją su tėvais (e-platformos, el. paštas, vizualiniai pranešimai, video filmai iš vaikų veiklų ir kt.). Tobulinti vadovų komunikacines kompetencijas, pedagogų – skaitmenines kompetencijas.
– Aiškiai komunikuoti ir savo pavyzdžiu rodyti vertybines nuostatas.